katinas, kuris gyvena ant stogo

Būna dienų, kai pasijunti toks sumautai vienišas, kad vienintelė išsiliejimo vieta - blogas.Ne, aš neverksiu, kad neturiu draugų…

Šiandien man matematika - ne matematika,  šiandien man ruduo  - ne ruduo, šiandien man net antradienis - ne antradienis. Panašu į rudeninę depresiją? Gal.. Bet depresijos irgi būna įvairios, vieniems depresija trunką vis gyvenimą, kitiems vos vieną vakarą, pastaroji turbūt užsipuolė ir mane.

Šiandien aš nulis, mane konkrečiai užpiso tos nuvalkiotos frazės: Geriausi dalykai nutinka neplanuotai; Laimė atkeliauja su laiku pas kiekvieną; Viskas bus gerai, ne šiandien, ne rytoj, bet bus.

Ar mane tik vieną tai biesina? Jei neturi ko protingiau pasakyt, tegu geriau patyli, nes aš nebetikiu šekspyrų ir kitokių lochų frazėmis, kurie turbūt net patys apie laimę nieko nenusimano. Aš irgi nenusimanau, nuolatos sau kartodavau, kad aš nesu pati lieviausia, bet šiandien kitaip. Viešai sakau: AŠ BEVILTIŠKA ! Nieko nemoku, nieko nesugebu ir esmė tame, kad prarandu tuos, kurie man svarbūs, dėl to kalta aš pati? Be abejo. Ir nx, zėba, jei neverta nesu ten poros žodžių.

Šiandien aš nekenčiu savęs, negaliu žiūrėti į veidrodį ir neįstengiu nieko daryti, nes jau baigiu įprast prie to fakto, kad prie ko tik prisiliečiu, tą sugadinu.

Ir kame moralas? Nebūkit tokie beviltiški kaip aš.. Nebūkit

Gal tu negyvensi rytoj, gal nebeausi ilgesio vijų,

Gal aš nebeklausiu kodėl, negaliu pasistiebusi pasiekti jų.

Tu nepamiršk išeidamas pro duris, palikti savų delnų šilumos,

Ir nuolat mintyse sau kartok, kad dabartis, niekada jau nebe pasikartos.

Šiandien nepaleisk, iš savo delnų, laimės balandžio,

Kuris nebegrįš iki kitų metų šalto gruodžio pradžios.

Kaip mes dažnai stumiame nuo savęs tuos, kurių nė nepažįstame. Nuskenuojame žmogų žvilgsniu, ir jei mums nepatinka jo akių spalva, balso tembras ar apranga, nė nesiveliame į naujas pažintis. O ar pagalvojate, kad tas nepažįstamasis, kurį ką tik atstūmėte, galėjo tapti jūsų draugu? Nuostabiu pašnekovu ar paslapčių saugotoju ?

Jei žmogus nėra toks kaip visi, jis atrodo mums įtartinas, per daug originalus nei mes ir keistas. O tai blogai? Kas nutinka, jei žmogus vietoj languotų marškinių - mėgsta taškuotus, vietoj tamsių kelnių - šviesias. Nejaugi jis dėl mūsų privalo keistis?

Mes tiesiog šalinamės tų, kurie atrodo geriau, keisčiau už mus, kurie sulaukia daugiau aplinkinių žvilgsnių. C’mon, chebra, kokie mes neįdomus ir tušti, mes visi tokie pilki, neverti dėmesio, bet visad norim, kad kiti būtų lygia tokie pat kaip mes…pilki